Elektra ar elektronika?

Daugelyje įvairių prietaisų, nuo džiovintuvų iki dulkių siurblių, elektros energija naudojama kaip energijos šaltinis. Šie elektriniai prietaisai transformuoja elektros srovę, kurią jie gauna per sieninį lizdą, ir paverčia ją kita energijos forma. Pavyzdžiui, jūsų skrudintuvas elektrą paverčia šiluma. Jūsų lempa paverčia elektrą šviesa. Jūsų dulkių siurblys paverčia elektros energiją judesiu, varančiu vakuuminį variklį. Tačiau elektroniniai prietaisai daro daugiau. Užuot transformavę elektros energiją šiluma, šviesa ar judesiu, jie iš tikrųjų manipuliuoja pačia elektros srove. Tokiu būdu elektroniniai prietaisai gali pridėti reikšmingos informacijos prie pačios srovės. Taigi, elektros srovė gali būti valdoma garso, vaizdo ar duomenų perdavimui.   

Tampa akivaizdu, jog dauguma prietaisų yra tiek elektriniai, tiek elektroniniai. Pvz., Jūsų visiškai naujas skrudintuvas gali paversti elektrą šiluma ir valdyti srovę naudodamas termostatą, palaikantį tam tikrą temperatūrą. Panašiai jūsų mobiliajam telefonui reikalinga baterija elektros energijai tiekti, tačiau jis taip pat valdo elektrą, kad perduotų garsą ir vaizdus. 

Išgirdus meistro verdiktą, jog už sugedusio prietaiso tvarkymą teks sumokėti didelę sumą, savininkui belieka pasverti – tvarkyti ar, kiek pridėjus prie remonto kainos, nusipirkti naują prietaisą? Pasak kompiuterinės ir buitinės technikos meistrų, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai klientui tiesiog patariama nusipirkti naują prietaisą. Elektronikos platintojų asociacija atskleidžia kitą medalio pusę – didėjant tokių prietaisų vartojimui daugėja ir elektronikos atliekų, kurios netvarkomos virs krūva šiukšlių.

Dar prieš kelis metus susiformavusios „zero waste“ idėjos šalininkai stebisi: pasaulyje ne tik nemažėja vartojimas, bet atvirkščiai, kiekvieną dieną susidaro tūkstančiai tonų elektronikos atliekų. Sunku įsivaizduoti, kokie skaičiai elektronikos išmetami ne tik dėl gedimo, bet ir dėl prarastos prekinės išvaizdos ar tiesiog prietaisui pasenus morališkai.