Katalizatorius, tai...?

Jau 1975 metais Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose bei kiek vėliau ir Europoje, pradėta rūpintis katalizatorių naudojimųsi, jų teikiama pridėtine verte. Šiai dienai daugelyje pasaulio valstybių, katalizatorius privalo turėti bene kiekvienas lengvasis automobilis. Taip yra todėl, jog, automobilių išskiriami deginiai daro didelę žalą aplinkai bei žmogaus sveikatai, todėl einant laikui, mokslininkai stengėsi rasti priemones bei būdus, kuriais pavyktų mažinti automobilių daromą žalą. Šiai dienai, šios priemonės, visuomenėje žinomos kaip - katalizatoriai.

Svarbu paminėti, jog katalizatorių darbinė dalis yra itin korėta, tokiu būdu į nedidelį tūrį telpa didelį paviršinį plotą turinti aktyvioji medžiaga. Katalizatoriai skirstomi į: redukcinius ir oksidacinius. Abiejų rūšių aktyvioji medžiaga yra keraminė, padengta platinos, paladžio ir radžio sluoksniais. Katalizatorius itin svarbus išmetamųjų dujų perdirbimo procese. Taip pat svarbu paminėti, jog  jis mažina kenksmingų dujų kiekį apsaugodamas aplinką ir žmogaus sveikatą. Kaip bebūtų, pagaminti katalizatorius reikia itin brangių ir retų metalų, tokių kaip platina bei paladis, kurių kainos skaičiuojamos tūkstančiais.

            Katalizatorių darbo našumą galima įvertinti trimis stadijomis: darbine, pusiau darbine ir nedarbine. Darbinė būklė - normali stadija, pusiau darbinė būklė automobilio vairuotojui praneša dingstančia trauka, dingstančiomis apsukomis, benzino kiekio suvartojimu. Kai katalizatorius yra ne darbinėje būsenoje, gali neužsikurti variklis, o kai pradeda veikti, iškart užgęsta.

Atgal