Pagrindiniai skirtumai tarp SSD IR HDD diskų

Solid State Disk tai yra atitikmena SSD sutrumpinimui, reiškiančiam tvirtąjį diską. SSD – diskas, kuriame informacija įrašoma į keletą sujungtų atminties kortelių, bet ne į magnetinį diskelį. Pirmasis SSD išbandytas Sharp PC – 5000 kompiuteryje, 1983 metais. Šio kompiuterio atmintis tuo metu buvo 128 KB. Tais pačiais metais buvo sugeneruotas mechanizmas, kurio pagalba SSD talpą buvo galima praplėsti, įdedant papildomas atminties korteles. SanDisk kompanija 1991 metais sukūrė tuo metu neįsivaizduojamai talpų 20 MB diską, kuris kainavo 1000 dolerių.

SSD diskų veikimo principas yra iš esmės toks pats kaip USB atmintinės. SSD viduje yra įmontuota plokštė, kurioje įmontuoti elektros transformatoriai, saugikliai ir keletas atminties lustų. USB atmintinėje, tokių lustų įprastai būna vienas, todėl jos talpa nėra didelė.

Priešingai nei HDD, viduje SSD neturi jokio diskasukio. Tuo tarpu HDD technologija yra paremta diskasukiu ir pačiu disku, į kurį talpinama informacija.

SDD diskų privalumai ir trūkumai.

SDD yra kur kas kompaktiškesnis nei HDD. Jis yra mažas ir plonas. SSD turi specifinius saugiklius, kurie sumažina duomenų netekimo riziką. Jis nebijo energijos trikdžių, yra atsparus smūgiams. SSD duomenų įrašymo greitis yra didesnis, atsparus magnetizmui. Visgi, kalbant apie trūkumus, svarbu paminėti, jog SSD turi du pagrindinius trūkumus. Vienas iš jų yra maksimali talpa. Šiai dienai HDD savo talpa lenkia beveik dviem kartais, o antrasis trūkumas yra technologijos kaina. Tokios pat atminties SSD diskai, lyginant su HDD yra tris kartus brangesni.