Elektroninė įranga ir karantinas. Kur dingsta sena elektronika?
Dėl karantino apribojimų buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos surinkimas ir perdirbimas Lietuvoje akivaizdžiai sumažėjo. Tokios pat tendencijos pastebimos ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Atliekų tvarkytojai ragina gyventojus rūšiuoti ir nemesti senos elektronikos į buitinių atliekų konteinerius, nes į sąvartyną patekusios įrenginiuose esančios pavojingos medžiagos teršia aplinką ir netausojami gamtos ištekliai.
Tai, kad gyventojai priduoda mažiau elektronikos atliekų, pastebima ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, Airijoje šių metų sausį elektronikos atliekų perdirbimas sumažėjo 7 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nors per visus 2020 metus vietos valdžios centruose buvo surinkta ir perdirbta šių atliekų dešimtadaliu daugiau nei 2019-aisiais. Manoma, kad šiemet sutvarkytų elektronikos atliekų sumažėjimą iš dalies galėjo lemti dėl COVID-19 pandemijos įvestas apribojimas gyventojų kelionėms didesniu nei penkių kilometrų atstumu. Dabar Airijoje baiminamasi, kad pernai pasiekta pažanga gali būti prarasta.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos teigimu, bėdų nebūtų, jei Lietuvos ir kitų šalių gyventojai kauptų elektronikos atliekas namuose laikinai, o panaikinus apribojimus dėl karantino atliekomis tinkamai pasirūpintų.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos teigimu, Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims reikėtų didesnio gyventojų įsitraukimo pereinant prie žiedinės ekonomikos, kurios tikslas – labiau tausoti gamtos išteklius.
Maža to, ES narėms galioja elektronikos atliekų surinkimo užduotys. Šiais metais mūsų šalyje turi būti sutvarkyta ir perdirbta 65 proc. visos Lietuvos rinkai pateiktos buityje naudojamos elektros ir elektronikos įrangos bei 45 proc. į rinką atskirai teikiamų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Be to, Europos Komisija siūlo, kad nuo 2022-ųjų užduotis į rinką atskirai teikiamų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių kasmet didėtų ir iki 2025 metų jau sudarytų 65 proc., o 2030-aisiais – 70 procentų. Elektronikos atliekų perdirbimas reiškia, kad 85 proc. šiuose gaminiuose esančių vertingų žaliavų, pavyzdžiui, plastiko, stiklo ir metalų galima panaudoti dar kartą. Elektronikos atliekos yra bene sparčiausiai augantis atliekų srautas pasaulyje, todėl toks didelis perdirbimo metu susigrąžinamų žaliavų kiekis yra didelė paskata atliekas rūšiuoti. Kai elektronikos gaminiai perdirbami, taupomi gamtos ištekliai ir neteršiama aplinka. Kaip žinia elektronikoje yra retų mineralų ir tauriųjų metalų bei pavojingų medžiagų kaip švinas ar gyvsidabris. Į sąvartynus patekę elektroniniai prietaisai daro žalą aplinkai, nes juose esančios pavojingos medžiagos gali prasiskverbti į gruntą ir požeminį vandenį.