Elektros ir elektronikos atliekos. Faktai ir skaičiai.

 

Elektroniniai prietaisai ir įranga – nuo skalbyklų iki dulkių siurblių, nuo išmaniųjų telefonų iki kompiuterių yra šiuolaikinio gyvenimo simbolis. Šiai dienai sunku įsivaizduoti kaip be jų gyventume. Visgi, atliekos yra tapusios Europos Sąjungos problema, kuri stengiasi mažinti savo paliekamą ekologinį pėdsaką.

 

Visgi, kas yra EEĮ atliekos?

 

Elektros bei elektroninės įrangos atliekos arba EEĮ atliekos, tai įvairūs panaudoti bei išmesti gaminiai. Stambių buitinių prietaisų, t.y. pavyzdžiui skalbyklių ir elektroninių viryklių, surenkama daugiausiai. Šie prietaisai sudaro daugiau nei pusę surenkamų EEĮ atliekų. Vėliau eina telekomunikacijų įranga (kompiuteriai, spausdintuvai), vartotojų įranga ir plokštės bei smulkūs buitiniai prietaisai (dulkių siurbliai, skrudintuvai). Visos kitos kategorijos, pvz., elektriniai įrankiai ir medicinos prietaisai, kartu sudaro tik 7,2 proc. surenkamų EEĮ atliekų.

ES perdirbama mažiau nei 40 proc. visų EEĮ atliekų; likusi dalis lieka neišrūšiuota. Perdirbimo praktika valstybėse narėse labai skiriasi: 2017 m. Kroatijoje buvo perdirbta 81,3 proc. visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, o Maltoje – 20,8 proc.

 

Kodėl būtina perdirbti elektros ir elektroninės įrangos atliekas?

 

Išmestuose elektros ir elektroniniuose įrenginiuose esama potencialiai pavojingų medžiagų, kurios teršia aplinką ir kelia pavojų žmonėms, dirbantiems EEĮ atliekų perdirbimo srityje.

Nemažai šiuolaikinėms technologijoms būtinų retų mineralų atvežama iš šalių, kuriose nepaisoma žmogaus teisių. Kad nežiniomis nebūtų prisidedama prie ginkluotų konfliktų rėmimo ir žmogaus teisių pažeidimų, EP nariai priėmė taisykles, pagal kurias retųjų žemės mineralų importuoja iš Europos turi atlikti savo tiekėjų veiklos patikrinimą.