Naudotos ličio baterijos yra pavojingos. Ką su jomis daryti?

 Ličio baterijų yra daugelyje kasdien naudojamų įrenginių – nuo išmaniųjų telefonų, nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių iki televizoriaus pultelio ar elektrinio paspirtuko. Ir, nors Europa skiria itin daug dėmesio klimato ir tvarumo klausimams, daugumos šiuolaikinių įrenginių baterijų, kurių paklausa kasmet tik didėja, negalima lengvai iš įrenginių išimti, pakeisti ar pataisyti. Kai baterijos veikimas sulėtėja, dažniausiai vartotojai atsisako įrenginio ir perka naują vietoj to, kad imtųsi jį tvarkyti ir pakeistų įrenginio bateriją bei išvengtų elektroninių atliekų. Baterijos gedimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių smulkiosios buitinės elektronikos problemų. Tyrimai rodo, kad 42 proc. išmaniųjų telefonų bei 27 proc. nešiojamųjų kompiuterių remontas yra susijęs būtent su baterijų keitimu. Vidutinis baterijos veikimo laikas elektroniniuose įrenginiuose yra apie trejus metus. Be to, yra nemaža rizika sugadinti įrenginį remonto metu išimant iš jo bateriją. Taigi, dėl neveikiančios baterijos vis tik per anksti yra išmetama daug įrenginių. 
 
Vienas iš būdų, kaip sumažinti išmetamų baterijų srautą, – naujus telefonus ar planšetinius kompiuterius parduoti su lengvai išimamais ir keičiamais akumuliatoriais. Jei baterijas būtų lengva išimti ir pakeisti naujomis, daugiau jų būtų surenkama perdirbimui. Skaičiuojama, kad šiuo metu 80 proc. baterijų atliekų įrenginiuose išimama rankiniu būdu ir tai sukelia perdirbėjams sunkumų. Maža to, sugedusios baterijos tampa gaisro priežastimi jau perdirbimo procese. 
Elektroniniuose įrenginiuose, kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai, televizoriaus pultelis, dantų šepetukas ar elektriniai žaislai, turi įmontuotas baterijas ir akumuliatorius, kuriuose yra pavojingų medžiagų. Netinkamas tokių gaminių ir baterijų šalinimas teršia aplinką, netaupo gamtos išteklių ir kelia pavojų žmonių sveikatai.